Straipsnyje analizuojamos Lietuvių kalbos instituto projekto „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ metu Veliuonos apylinkėse 782 užrašytos pravardės. Siekiama nustatyti būdinguosius pravardžių struktūros bruožus. Apie bendrinių žodžių darybą galima kalbėti tik analizuojant darybos santykius, t. y. preliminariai išskiriant darybos pamatą ir formantą. Tyrinėjant pravardes darybiškai sunku rasti universalų kriterijų, kuris leistų pravardes tiksliai skirstyti į pirmines ir antrines, nes kai sutampa pravardės ir jos apeliatyvo darybinė motyvacija, kyla painiava. Todėl straipsnyje pasitelkiama pravardžių struktūrinė analizė ir taip ieškoma universalių kriterijų, leidžiančių pravardes skirstyti į pirmines ir antrines. Straipsnyje atsiribojama nuo pirminių pravardžių, kurios niekuo nesiskiria nuo motyvuojančio žodžio, tyrimo ir struktūriškai analizuojama 241 antrinė pravardė. Struktūrinė pravardžių analizė leidžia pažvelgti, kokios struktūros tikriniai ir bendriniai žodžiai parenkami pravardėms kurti. Struktūriškai analizuojant antrines pravardes skiriamos pravardės, turinčios priesagą, galūnę, mišrios struktūros, sudurtinės, sudėtinės ir pravardės frazės. Atskleista, kad dažniausiai Veliuonos apylinkėse vartojamos antrinės pravardės, turinčios priesagą ir pravardės, turinčios galūnę. Pastebėta, kad iš visų Veliuonos apylinkėse išanalizuotų antrinių pravardžių108 pravardės sudaromos iš onimų.