Retorikos teorija, kurios pagrindinis objektas yra diskursas ne tik siaurąja prasme kaip verbalinė minčių raiška, t. y. tekstas, bet ir plačiąja prasme – kaip komunikacinis aktas tarp adresanto ir adresato, dėl savo tarpdalykinio pobūdžio suteikia tinkamus instrumentus tyrinėti reklamos diskursą. Taip pat retorikos teorija gali būti sėkmingai taikoma kuriant reklamos diskursą, nes padeda numatyti galimą komunikacinį aktą tarp adresanto ir adresato. Reklamą ir retoriką suartina daugelis bendrų elementų, bet svarbiausias iš jų – tas pats tikslas: tiek retorika, tiek reklama siekia persvazijos, pasitelkdamos ir verbalines, ir neverbalines priemones. Auditorija (adresatas) nuomonę keičia veikiama argumentų, kurių radimui ir pateikimui svarbią vietą skiria dvi retorikos kanono dalys – invencija ir dispozicija. Reklama, kaip įtikinamosios komunikacijos forma, pirmiausia aktualizuoja ne loginius (dialektinius), bet pragmatinius, komunikacinius, psichologinius argumentavimo aspektus. Straipsnio objektas – eristinė argumentacija lietuviškoje komercinėje reklamoje. Keliama hipotezė, kad eristinis argumentavimas yra vyraujanti argumentų reklamos diskurse rūšis. Toks įtikinimo būdas yra priemonė sukurti tariamos tiesos regimumą: eristinių argumentų reklamoje užduotis – įtikinti adresatą tam tikrų problemų tikrumu ir (arba) siūlomų sprendimų teisingumu. Siekiama nustatyti dažniausias eristinio argumentavimo schemas, išskirti būdingiausias tendencijas ir pateikti pavyzdžių tipiniams šio argumentavimo modeliams iliustruoti.