Nurodymai autoriams

Tam, kad pateiktumėte paraišką, turite registruotis ir prisijungti prie žurnalo leidybos sistemos.

Moksliniame žurnale skelbiami originalūs moksliniai straipsniai, recenzijos, diskusijos, mokslo sklaidos tekstai, mokslinės veiklos apžvalgos, atitinkančios šias humanitarinių mokslinių tyrimų kryptis: lingvistinius tyrimus, literatūros naratyvų ir kontekstų problematiką, reklamos diskurso paveikumą, vertimo teoriją ir praktiką, audiovizualinius tyrimus. Priimami recenzuoti ir publikuoti tik tie straipsniai, kurie atitinka žurnalo kryptį. Viename numeryje autoriui leidžiama publikuoti ne daugiau kaip vieną straipsnį. Priimti publikuoti straipsniai spausdinami atsižvelgus į rankraščio gavimo eilę. 

Pagrindinės žurnalo kalbos: lietuvių, anglų ir lenkų. Mokslinė publikacija turi būti ne trumpesnė nei 0,25 aut. l. (10 000 sp. ž.), o mokslo sklaidos (apžvalgos, recenzijos ir pan.) publikacija – nei 0,35 aut. l. (14 000 sp. ž.). Straipsnis ar recenzija negali viršyti 1 autorinio lanko (40 000 sp. ž.) (skaičiuojami spaudos ženklai su tarpais; įtraukiamas autoriaus aprašas, santrauka, išnašos, šaltiniai ir literatūra).

Tekstai turi būti parengti pagal toliau pateikiamus publikacijų struktūros reikalavimus. Straipsniai, parengti nesilaikant šių reikalavimų, redakcijos nesvarstomi. Redakcija pasilieka sau teisę, esant reikalui, redaguoti tekstą ir kartu nekeisti jo esmės.

 Straipsnio sandaros reikalavimai

Straipsniai privalo būti parengti vadovaujantis žurnalo straipsnio šablonu. [Nuoroda į šabloną]
Pirmame puslapyje kairėje pusėje spausdinama straipsnio antraštė mažosiomis raidėmis lietuvių kalba. Ji turėtų neviršyti 265 spaudos ženklų, joje nenaudotinas paryškinimas, pabraukimas, kursyvas, specifinis šrfitas, negali būti išnašų (nuorodų). Jeigu būtina nurodyti tyrimo ar jo viešinimo finansavimo informaciją, ji nurodytina straipsnio pabaigoje prieš literatūros sąrašą, skiltyje Padėka. Paantraštė negalima.
Kairėje pusėje nurodomi autoriaus (-ių) vardas ir pavardė, įstaiga, kuriai atstovaujama straipsnio kalba ir anglų kalba, autoriaus (-ių) įstaigos (-ų) (autoriaus pageidavimu – namų) adresas, elektroninio pašto adresas, ORCID iD numeris, moksliniai interesai lietuvių ir anglų kalbomis.

Pateikiama 1000–1200 spaudos ženklų santrauka straipsnio kalba. Santraukoje gali būti naudojamas paryškinimas, kursyvas, tačiau negali būti specifinių ženklų, spalvų, išnašų.

Nurodomi reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 5).

Kairėje pusėje rašomas straipsnio pavadinimas anglų kalba ir pateikiama analogiška santrauka anglų kalba, nurodomi reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 5). 

Straipsnio įvade turi būti suformuluotas tyrimo tikslas ir uždaviniai, apibrėžtas tyrimo objektas, nurodytas nagrinėjamos problemos ištirtumas, tyrimo metodai, aktualumas ir (ar) naujumas.

Pagrindinėje straipsnio dalyje pateikiama autoriaus (-ių) atlikta analizė. Tyrimo medžiaga turėtų būti suskaidyta į smulkesnes dalis. Kiekviena jų turi būti pradedama paantrašte.

Atskirai formuluojamos išsamios tyrimo išvados.

Skiltyje Padėka turi būti nurodytas bet koks tyrimo ar jo viešinimo finansavimas.

Po straipsnio pridedamas abėcėlinis šaltinių ir literatūros sąrašas. Šaltinius galima pateikti atskiru sąrašu. Galimi ir kiti priedai, pateikiami po literatūros sąrašo.

Straipsnio pabaigoje nurodoma trumpa autoriaus biografija, mokslo laipsnis, darbo vieta, pareigos, svarbiausi pasiekimai. Nurodoma publikacijos įteikimo data. 
Rengiant straipsnį rekomenduojama naudoti Unicode (UTF-8) šriftus.

Techninis straipsnių apipavidalinimas

Pagrindinis straipsnio tekstas rašomas vienu stulpeliu. Skyrių antraštės turi būti trumpos, aiškios, gali būti numeruojamos, išskyrus Įvadą ir Išvadas.

Paaiškinimai ir pastabos (išnašos) pateikiamos pagrindinio teksto puslapio apačioje, 1 intervalo eilėtarpiu. Jų numeracija ištisinė arabiškais skaičiais.

Grafinė medžiaga tekste (paveikslai, lentelės, jų pavadinimai, nuorodos, aprašai) nuosekliai numeruojama arabiškais skaičiais ir pateikiama tekste reikiamoje straipsnio vietoje. Visos lentelės ir paveikslai turi turėti konkrečius pavadinimus. Po kiekviena lentele ar paveikslu privaloma pateikti bibliografinio šaltinio nuorodą arba nurodyti, kad sudaryta straipsnio autoriaus (-ių) (išsamiau žr. <https://libweb.anglia.ac.uk/referencing/harvard.htm>).

Literatūros sąrašas pateikiamas po pagrindinio teksto. Šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Šaltiniai kirilika arba kitais nelotyniškais šriftais turi būti transliteruoti. Šaltiniai nurodomi pagal toliau pateikiamus pavyzdžius. Privalu nurodyti šaltinio DOI.

Nuorodos tekste ir literatūros šaltiniai pateikiami pagal tarptautinę Harvardo nuorodų sistemą: <https://library.aru.ac.uk/referencing/harvard.htm>
Išsamus nuorodų, citavimo, bibliografijos, grafinių duomenų aprašas: <https://libweb.anglia.ac.uk/referencing/harvard.htm>

Nuorodos pagrindiniame tekste pateikiamos pagal tokią schemą: skliausteliuose nurodoma šal­tinio autoriaus pavardė leidimo metai: puslapis ar puslapiai. Pvz.: .: Pasak filosofo, „normalumo refleksija nuolat susiduria su tuo, kad, remdamiesi savo patirtimi, turime gana aiškų supratimą to, kas yra normalu ar nenormalu“ (Gutauskas, 2010, p. 116). Autoriaus pavardės galima neminėti, jei iš konteksto visiškai aišku, kuriam autoriui priklauso nurodomas darbas. Jeigu šaltinis minimas kelis kartus iš eilės, nuorodą galima kartoti arba rašyti (Ten pat, p. 117). Jeigu šaltinis turi daugiau negu du autorius, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė: (Landsbergis ir kt., 2006, p. 131). Jei literatūros sąraše du ar daugiau autorių yra bendrapavardžiai, autoriaus pavardė nuorodoje papildoma vardo inicialu: (Landsbergis A., 1992, p. 15).

Nurodant knygą

Pažūsis, L., 2014. Kalba ir vertimas [Language and Translation]. Monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga: <http://www.vsk.flf.vu.lt/upl/File/knygos/Kalba_ir_vertimas.pdf>. [Žiūr. 2023 02 20]. [In Lithuanian].

Nurodant grožinį kūrinį, straipsnį ar kitą smulkesnį tekstą iš knygos
Rudaitienė, V., 2006. Dėl tarptautinių žodžių semantinių pokyčių administracinėje kalboje [On the Semantic Changes of International Words in Administrative Language.] In: Specialybės kalba: tyrimas ir dėstymas [The Language of Specialty: Research and Teaching]. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, p. 123–133. [In Lithuanian].

Nurodant straipsnį iš periodinio leidinio
Vladarskienė, R., 2014. Naujos tarptautinių žodžių reikšmės administracinėje lietuvių kalboje. Taikomoji kalbotyra [New Meanings of the International Words of the Administrative Lithuanian Language. Applied Linguistics], 3, p. 1–16. Prieiga: <https://www.zurnalai.vu.lt/taikomojikalbotyra/article/view/17482/16654>. [Žiūr. 2023 02 22]. https://doi.org/10.15388/TK.2014.17482. [In Lithuanian].

Nurodant žodynus (jeigu yra autorius, žodynas nurodomas kaip knyga), sąvadus, komisijas ir pan., sukuriama trumpoji nuoroda ir pateikiama šaltinio bibliografija arba nuoroda internete (žiūrėjimo datos nurodyti nebūtina):

APTŽ – Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas [Explanatory Dictionary of Psychological Terms], 2019. Parengė Albinas Bagdonas, Remigijus Bliumas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. [In Lithuanian].

DLKŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Current Lithuanian Language], 2021. Vyr. red. Stasys Keinys. 8-as patais. ir papild. leid., elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga: <https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/>. [In Lithuanian].

IATE – Europos Sąjungos terminijos duomenų bazė [EU's Terminology Database]. Prieiga: <https://iate.europa.eu/home>.

Jeigu autorius tais pačiais metais paskelbė daugiau negu vieną nurodomą šaltinį, jie skiriami raidėmis a, b, c ir t. t., rašomomis prie leidimo metų.

Literatūros sąraše autoriaus šaltiniai pateikiami chronologiškai pagal išleidimo datą.

Lietuviškame tekste senesni lietuviški asmenvardžiai rašomi pagal dabartinės rašybos normas, o nelietuviški asmenvardžiai – originalo forma remiantis R. Vladarskienės ir P. Zemlevičiūtės leidiniu Lietuvių kalbos rašyba (Vilnius, 2022; <https://vlkk.lt/media/public/Lietuviu_kalbos_rasyba.pdf>). Pirmą kartą tekste pateikiamas visas vardas (vardai) ir pavardė, toliau galima rašyti to paties asmens vardo inicialus ir pavardę. Nelietuviškame tekste asmenvardžiai rašomi pagal tos kalbos rašybos tradicijas. Nuorodose visi aprašai rašomi originalo forma.

Tekste minimus kitakalbius arba senesnius literatūros kūrinių, mokslo veikalų, periodinių leidinių pavadinimus rekomenduojama rašyti originalo forma. Jeigu jie verčiami arba trumpinami, skliaustuose arba išnašoje reikia nurodyti originalų pavadinimą. Nuorodose ir literatūros sąraše visi pavadinimai rašomi originalo forma. Knygų, žurnalų ir kitų atskirų leidinių pavadinimai tekste rašomi kursyvu, o smulkesnių, atskiro leidinio nesudarančių, grožinės literatūros kūrinių, straipsnių ir kitų tekstų – kabutėse.

Grožinę literatūrą tekste rekomenduojama cituoti originalo kalba išlaikant autentišką rašybą ir skyrybą. Kitakalbės grožinės literatūros citatos gali būti išverstos išnašose. Kitakalbes mokslinės literatūros citatas rekomenduojama išversti.

Filmų kadrų, nuotraukų trumposios ir bibliografinės nuorodos
http://libguides.gwumc.edu/c.php?g=27779&p=170347 
https://library.carleton.ca/find/images/citing-images/citing-screenshot

Straipsnio kalba, teksto sutvarkymas
Redakcija atlieka tik korektūrinį redagavimą, todėl autoriai prisiima atsakomybę už deramą straipsnio kalbos lygį ir yra atsakingi už kruopštų rankraščių (originalo bei pataisyto) pateikimą galutiniam publikavimui. Straipsnio maketas gali būti išsiųstas autoriui, jei pageidaujama, prieš publika­vimą, ir turi būti operatyviai grąžintas redakcijai.

Negalintys savarankiškai užtikrinti deramo kalbos lygio pasitelkia profesionalų kalbos redaktorių arba kreipiasi į leidyklą dėl mokamos redagavimo paslaugos. Redakcija pasilieka teisę nepublikuoti kalbos reikalavimų neatitinkančio straipsnio.

Autoriams dėl dirbtinio intelekto naudojimo

 DI gali padėti atlikti mokslinius tyrimus, pagerinti idėjų generavimą, atlikti sintezę, redaguoti kalbą ir struktūrą. Nors generatyvinis dirbtinis intelektas gali paspartinti mokslinius tyrimus, jis negali pakeisti žmogaus kūrybiškumo ir kritinio mąstymo. Redkolegija ragina autorius etiškai naudotis DI.

o   Kalbą, gramatiką ar struktūrą gerinančias dirbtinio intelekto priemones leidžiama naudoti neatskleidžiant informacijos, tačiau autoriai lieka atsakingi už informacijos tikslumą.

o   Autoriai privalo deklaruoti, kad naudojo dirbtinį intelektą turiniui (pvz., nuorodoms, tekstui, paveikslėliams) kurti. Turėtų būti cituojami originalūs šaltiniai, o ne dirbtinio intelekto įrankiai. Pateikimuose, sukurtuose naudojant dirbtinį intelektą, turi būti išsamiai nurodyta, koks modelis buvo naudojamas ir kokiu tikslu.

o   Autoriai turi patikrinti viso turinio ir citatų tikslumą ir originalumą, ar nėra galimo plagiato, ir negali nurodyti dirbtinio intelekto kaip autoriaus. Redaktoriai pasilieka teisę atmesti darbus dėl nedeklaruoto ar netinkamo DI naudojimo.

„Respectus Philologicus“ redkolegija pripažįsta, kad DI naudojimas kelia iššūkį autorystės konvencijoms todėl itin pabrėžia etiškų, tikslių mokslinių tyrimų rezultatų poreikį.