Straipsnyje analizuojama vieno iškiliausių dvidešimtojo amžiaus italų filosofų – Marco Maria Olivetti – originali Emmanuelio Levino filosofijos interpretacija. Parodoma, kad esminis momentas, Olivetti priskiriamas Levino filosofinei pozicijai, yra Levino subjektiškumo samprata. Analizuojama, kaip Olivetti tyrimai Levino subjekto sampratos srityje anticipuoja jau tik dvidešimt pirmajame amžiuje filosofijos priimtus iššūkius. Atskleidžiama, kad įžvalgios ir originalios olivetiškos Levino interpretacijos pagrindas glūdi tam tikrame Levino filosofijos perėjime į kitą lygmenį, nei numatė vakarietiškas modernybės mąstymas. Olivetti ypač svarbu pabrėžti, kad leviniškasis skirtingas subjektas, pristatytas Autrement qu’être, yra nusakomas kaip „ne loginis, o etinis subjektas“, o tai ir reiškia perėjimą į kitą lygmenį, peržengimą, transcendavimą. Tačiau turime reikalą ne tik su loginio lygmens peržengimu. Dar labiau tas formalios logikos lygmens peržengimas, kuris įvyksta ne tik Autrement qu’être, bet jau ir Totalité et infini, tampa iššūkiu logikos lygmeniui diskurso plotmėje. Straipsnyje atskleidžiama, kaip leviniškoji subjekto samprata koreliuoja su šiuolaikine subjektiškumo interpretacija, kai manoma, kad ego yra tasai, kuris sako „ego“.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.