Tradicinė Vakarų filosofija kaip graikiškosios išminties puoselėjimas kartu yra ir buvimo, ir visumos, užbaigtumo siekis. Toks mąstymas ir totali jo pastanga būti, neretai tampanti prievarta, šiandien susilaukia vis daugiau nepasitikėjimo bei kritikos. Žydų kilmės fenomenologinės mąstymo krypties atstovas E. Levinas radikaliai pasipriešina totalybei kaip nuolatinei visuotinės sintezės pastangai visoje filosofijos istorijoje. Graikiškasis mąstymas visada siekė bet kokią patirtį, visa, kas prasminga, redukuoti į totalybę, užbaigtą sistemą, ir, nieko nepalikęs anapus savęs, tapti absoliučiu mąstymu. Levinas ieško alternatyvos. Totalybės sąvoką ir bet kokį sistemiškumą jo alternatyviame mąstyme praplėšia Begalybės idėja, leidžianti mąstyti kitaip anapus buvimo. Prieš pažvelgiant į pasaulį iš buvimo perspektyvos, yra būtina klausti apie patį buvimą, pradedant nuo kitko nei buvimas. Kas kita nei buvimas, arba Gėris, yra ankstesnis už buvimą ir suteikia šiam prasmę.