Straipsnyje parodoma, kaip racionalaus individo koncepcijos vidinis prieštaringumas ir pozityvios / normatyvinės ekonomikos atskyrimas gimdo fakto / vertybės skirtį, labai giliai įsišaknijusią modernios ekonominės teorijos pamate. Fakto / vertybės ir atitinkamai naudos / prasmės skirtys, užvaldžiusios ekonomikos metodologinį lauką, konkretinamos kaip žmogaus ekonominėje būtyje slypinčios aktyvumo / pasyvumo bei techniškosios ir meditatyviosios egzistencijos išraiškos. Tokiame konceptualiame kontekste keliamas modernaus ekonominio žmogaus veikimo nihilistinis pobūdis.