Straipsnyje analizuojamas vieno iškiliausių ir originaliausių Lietuvos dabarties filosofų – Tomo Sodeikos – mąstymas. Keliamas klausimas, kas sudaro šio filosofo mąstymo ir vietos Lietuvos filosofiniame kraštovaizdyje ypatingumą. Parodoma, kaip tikrovė tampa Tomo Sodeikos tekstų pamatine, gal net vienintele „tema“. Interpretuojant Tomo Sodeikos tekstus, atskleidžiamas jų aptinkamas pamatinis teksto ir tikrovės nebendramatiškumas bei tikrovės nihilistinis pobūdis.