Straipsnyje skiriamos radikalioji ir nuosaikioji Martino Buberio mąstymo ir Buberio interpretacijų kryptys. Siekiama pateikti nuosaikiąją Buberio dialogo sampratos interpretaciją, kuri trakuojama kaip radikaliosios Tomo Sodeikos interpretacijos paralelė. Judant fenomenologinėje perspektyvoje, klausiama, kaip Aš–Tu santykis steigia pokalbio erdvę ir laiką, kokios yra komunikacijos ir dialogo skyrimo galimybės, kokį vaidmenį dialoge atlieka patirtis ir ištiktis.