Žmogaus pasaulis kaip tikrovės prieaugis: transcendentalizmas ir antropologinis skirtumas
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Šiame straipsnyje pirmiausia apsvarstomos Peterio Singerio ir Jacques’o Derrida pozicijos dėl žmonių ir gyvūnų skirtumo. Singerio animalizmą straipsnio autorius laiko grindžiamu natūralistiniu substancializmu (nes minėtą skirtumą siekiama „ištirpinti“ bendroje rūšyje, gyvūniškume), o Derrida požiūrį mano esant artinantį prie fenomenologinio primityvizmo (nes siekiama sugriebti gyvūno žvilgsnį „suskliaudžiant“ žmogiškąjį kultūros pasaulį). Tad vienu atveju rezultatas yra esencialistinė redukcija į Vienį, o kitu – nominalistinis Daugio dauginimas. Kaip alternatyvą šioms dviem perspektyvoms straipsnio autorius siūlo „transcendentalinę“ prieigą, kai žmogiškasis skirtumas pasirodo kaip galia formuoti pasaulį (heidegeriška prasme), kuris tampa prieaugiu gamtinės tikrovės atžvilgiu. Šios naujos galios simbolis yra stačia stovėsena, tam tikras pakilimas virš gamtos, kurio ženklas yra sąmonė. Šią naują galią autorius vadina „įstrižaine“, nes, kaip įstrižainė neredukuojama į kvadrato kraštinę, ji neredukuojama ir į gamtą (imanencijos plotmę). Iš tikrųjų, žmogiškasis pasaulis kaip „tikrovės prieaugis“ yra neredukuojamas į jokią plokštumos ontologiją, t. y. į ontikologiją.