[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje aptariamas santykis tarp individo tapatybės vystymosi ir socialinės atminties kultūros. Analizės išeities taškas – biblinių tekstų hermeneutika, perduodanti postulatą prisiminti ir minėti specifinius Izraelio tautos istorijos įvykius. Tačiau tokia atmintis suprastinà ne tik kaip praeities prisiminimas, ji tampa atramos tašku dabarčiai ir ateičiai. Biblinių tekstų analizės rezultatais remiamasi nagrinėjant ugdymą šiuolaikinėje socialinėje ir kultūrinėje situacijoje. Autorius nurodo, kad ryšių su praeitimi nutraukimas lemia painiavą ir dezorientaciją kalbant apie atramos taškus ateityje ir galiausiai paveikia dabarties prasmę, kuri, netekusi perspektyvos, įgyja savitikslę vertę. Atminties kultūros stoka suteikia praeičiai idilinę formą, veikiau iliuzinę nei autentišką, tampančią ilgesio objektu. O ateitis redukuojama į tik atsitiktinę, nuo praeities įvykių atplėštą ir beatodairišką žmogiškosios būtybės laisvę.