[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje šv. Dominyko (1170–1221) asmenybės „išnykimo“ problema analizuojama pristatant jo vaizdavimą ir šventumo išreiškimą biografiniuose ir ikonografiniuose šaltiniuose. Tekstuose jis vadinamas „šventu“ nurodant jo sąmoningą sekimą Kristumi. Ikonografijoje šventumo simboliai tapo ženklais, leidžiančiais atpažinti asmenybę, o šventojo figūra – Dievo gerbimo pavyzdžiu. Jei asmenybės „išnykimas“ susijęs su šventumo perteikimu, tai primena Jeano-Luco Mariono plėtojamą ikonos sampratą. Ši sąsaja leidžia vadinti šv. Dominyką ikona, perduodančia gerbimą ir prarandančia savo ryškumą. XIII a. būdinga krikščioniška šventumo samprata, išryškėjanti šv. Tomo Akviniečio tekstuose, leidžia suprasti šv. Dominyko asmenybės atvaizdą kaip paties šventojo pasirinkimo tapti nuoroda link Dievo tęsinį.