Straipsnyje nagrinėjama „sprendimo“ sąvokos sąsaja su „krizės“ sąvoka Carlo Schmitto mąstyme. Pirmoje straipsnio dalyje, pasitelkus jo pagrindinių knygų Diktatūra (1921) ir Politinė teologija (1921) analizę, mėginama parodyti, kodėl Schmittas gali būti laikomas „krizės mąstytoju“. Antroje straipsnio dalyje pagrindžiama, kodėl sąvokos „krizė“ ir „sprendimas“ Schmitto doktrinoje yra susijusios. Paskutinėje straipsnio dalyje mėginama imtis Schmitto decizionizmui priešingos skaitymo strategijos pasitelkus du literatūrinius personažus – raštininką Bartlby ir mulą Nasrediną. Šioje straipsnio dalyje taip pat svarstoma, ar Giorgio Agambeno galios teorija gali pasiūlyti adekvačią atsvarą politikoje vyraujančiai decizionistinei prieigai. Autorius siekia parodyti, kaip neapsisprendimu, svyravimu besiremianti prieiga gali atsisakyti „krizės“, kurioje gyvena mūsų visuomenė, žodyno.