Kadrų kokybę didele dalimi apsprendžia jų profesinis kryptingumas. Norint pagerinti mokytojų paruošimą, iškyla reikalas žinoti jų profesinių interesų vystymosi dėsningumus. Todėl, panaudojus anketinę apklausą, individualius pokalbius su studentais bei jų draugais ir laboratorinį eksperimentą, 1960-1964 m. buvo ištirta 400 VVPI įvairių fakultetų ir įvairių kursų studentų profesiniai interesai ir jų vystymosi ypatybės. Gauti statistiniai duomenys parodė, kad visus instituto studentus pagal profesinius interesus galima suskirstyti į dvi grupes: a) studentus, kurie, stodami į institutą, pasirenka mokytojo profesiją, ir b) studentus, kurie pasirenka tik atitinkamą specialybę, kurią sutiktų mokytis bet kurioje aukštojoje mokykloje, giliau nepagalvodami apie darbo specifiką, baigus institutą. Šioms grupėms būdingas ir skirtingas profesinių interesų vystymasis institute. Studentų, pasirinkusių institutą, remiantis profesija, pagrindinis motyvas dažniausiai būna noras dirbti su vaikais, juos mokyti, auklėti. Kadangi pedagogo profesijai būtina tam tikra specialybė, tai paprastai pasirenkamas vienas iš labiausiai patikusių vidurinėje mokykloje dalykų, nepriklausomai nuo jo visuomeninės reikšmės. Jiems būdingi stiprūs, aktyvus profesiniai interesai, kurie dažniausiai yra atsiradę praktinėje veikloje, dirbant su pionieriais, šefuojant spaliukus. Kai kuriems iš jų yra tekę padėti atsiliekantiems draugams. Sėkmė šiame darbe ir pagimdo arba sustiprina pedagoginei veiklai interesą, kuris dažnai atsiranda jau pradinėse klasėse, veikiant mokytojo autoritetui. Galutinai šios grupės studentai apsisprendžia paauglystės arba ankstyvosios jaunystės metais. Studijuodami įvairias disciplinas, šie studentai vienodai domisi tiek specialybės dalykais, tiek pedagoginėmis disciplinomis, taip pat teigiamai žiūri ir į visuomeninius mokslus. Pedagogo profesijos pasirinkimą jie motyvuoja visuomenine šios profesijos reikšme ir paskutiniuose kursuose pareiškia, kad nesvyruodami pasirinktų tą pačią profesiją, jei tektų iš naujo rinktis. Studentams, priklausantiems antrajai grupei, t. y. tiems, kurie pedagoginį institutą pasirinko, remdamiesi tik specialybe, būdingos kitokios ypatybės. Jų interesai vidurinėje mokykloje buvo dalykinio pobūdžio. Jiems patiko fizika, chemija, geografija ir pan. Dažnai tai nesirėmė praktine veikla, o tuo labiau veikla, kuri būtų turėjusi pedagoginį kryptingumą. Pedagoginį institutą jie pasirinko atsitiktinai, tik dėl to, kad jame buvo jiems patinkanti specialybė. Kai kurie šios grupės studentai įstojo į institutą tada, kai jiems nepavyko patekti į kitas aukštąsias mokyklas. Studijuodami jie domisi tik specialybe. Dažnai jie yra nepatenkinti, kad mažai dėstoma specialybė. Neigiamai arba kaip antraeilius dalykus studentai vertina pedagogines disciplinas ir visuomeninius mokslus. Jie nesidomi ir auklėjamuoju mokyklos darbu. Daugelis jų, baigdami institutą, nurodo, kad antrą kartą nepasirinktų mokytojo profesijos. šios grupės atstovų institute yra nemažai. 1963/64 m. m. UKF jų buvo 35%, GGF-36%, FMF fizikos-bendratechninių disciplinų specialybėje - 38%. Labai mažai studentų, mokydamiesi institute, pereina iš vienos grupės į kitą; bendros proporcijos I ir IV-V kursuose išlieka tos pačios. Praktinės išvados: 1. Būtina sustiprinti institute visų dėstomųjų dalykų bei visų auklėjamųjų grandžių profesinį kryptingumą. 2. Būtina profesinė orientacija ir profesinė konsultacija vidurinėje mokykloje, besiremianti liaudies ūkio poreikiais ir formuojanti aktyvius profesinius interesus nuo pat paauglystės amžiaus.