Evangelikų – reformatų mokyklos Lietuvoje mažai tyrinėtos. Darbe aprašomi šių mokyklų organizaciniai principai, mokytojai ir mokiniai, mokymo ir auklėjimo tikslai ir metodai. Kadangi reformatai kovojo prieš reakcinę katalikų dvasininkiją ir jėzuitų ordiną, jų mokyklose randama progresyvaus elementų. Reformatų mokyklos sau kėlė du pagrindinius tikslus: Romos autorių kūrinių pagrindu auklėti apsišvietusią pasaulietinę asmenybę, o religinių jausmų diegimu kelti jos moralę. Įgyvendindamos pirmąjį iš šių uždavinių, mokyklos suvaidino žinomą progresyvų vaidmenį, bet religinių dogmų diegimas trukdė tokios asmenybės raidai, o taip pat ir nacionalinės kultūros kėlimui. Reformatų mokyklų idėjinį ribotumą patvirtina Kėdainių vidurinės mokyklos mokomieji – auklėjamieji metodai ir konfesiniai poreikiai. Ypatingą reformatų reikšmę autorius sieja su tuo, kad jie auklėjo jaunimą iš liaudies, suprato gimtosios kalbos vaidmenį, leido lietuviškas knygas, nors ir religinio turinio, mokyklose, ypač pradinėse, mokė vaikus iš liaudies jiems suprantama kalba. Išvada – reformatai įnešė atitinkamą indėlį į nacionalinę kultūrą.