Straipsnyje aprašoma diferencinio mokymo samprata, tikslas, vieta mokymo sistemoje, faktoriai, nuo kurių priklauso individualus požiūris į mokinius, taip pat analizuojamos mokinių užduotys. Autorius supažindina su diferencinio mokymo samprata plačiąja ir siaurąja prasme. Siaurąja prasme yra trys diferencinio mokymo perspektyviniai tikslai: artimas, tarpinis ir tolimas. Diferencinis mokymas suvokiamas kaip procesas, susidedantis iš skirtingų fiziologinių, psichologinių, pedagoginių ir socialinių faktorių derinių. Priklausomai nuo veiklos laikotarpio visi faktoriai skirstomi į santykinai pastovius ir santykinai laikinus. Straipsnyje pabrėžiamas mokinių lyginimo tarpusavyje negalimumas, sistemos ir užduočių kokybės svarba, autorius pastangos suklasifikuoti direfencines užduotis.