Senovės retorikos specialistai (Aristotelis, Ciceronas, Kvintilianas) kreipė daug dėmesio į emocinį oratorinio meno aspektą, analizavo būdus, kuriais galima sukelti emocijas. Emocijų svarba buvo pabrėžiama ir 17 a. N. Caussinus, S. Lauxmin and A. Juglaris, žymių 17 a. retorikos mokslininkų, idėjos aptariamos šiame straipsnyje. Daroma išvada, kad emocijų nagrinėjimas oratorinio meno rėmuose turėjo didelį poveikį psichologijai ir filosofijai.