Keli tyrimai rodo, kad didžiausias agresijos augimas stebimas ankstyvame amžiuje ir paauglystėje. Tačiau labai mažai žinoma apie agresyvumo lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Šis tyrimas skirtas įvertinti agresijos vystymosi lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Buvo naudojami interviu su bendraamžiais ir pačiais vaikais, mokytojo ir tėvų pateikti elgesio problemų vertinimai bei sociometrinis statusas. Buvo iširta 695 pirmos – septintos klasės vaikai, po metų 220 mokinių tėvai pakartotinai užpildė CBCL 4/18 formą. Apibendrindami gautus rezultatus galime teigti, jog jaunesniajame mokykliniame amžiuje berniukams, lyginant su mergaitėmis, būdingas aukštesnis agresyvumo lygis tiek jų tėvų bei mokytojų, tiek pačių vaikų nuomone. Ir berniukų, ir mergaičių agresyvumas su amžiumi išauga, o po to palaipsniui ima silpnėti. Dalį tiriamųjų ištyrus pakartotinai, paaiškėjo, jog agresyvus elgesys vienų metų laikotarpiu išlieka kaip stabili kai kurių individų savybė. Pažymėtina, kad, kaip ir buvo tikėtasi, tėvų ir mokytojų nuomonės apie vaiko elgesio problemas yra gana skirtingos. Pastarasis faktas yra svarbus, kadangi dažniausiai mokyklose, atrenkant rizikos zonoje esančius vaikus (t. y. tuos vaikus, kurių elgesys vėliau gali tapti asocialus), dažniausiai remiamasi mokytojų nuomone. Tokiu būdu didelė dalis vaikų, kuriems būdingos silpnesnio pobūdžio elgesio problemos, arba jų agresyvus elgesys pasireiškia už mokyklos ribų, neįtraukiami į nusikalstamumo prevencijos programas.