Kai kurie ypatumai ir keliai žinių įsisavinimui darbo jaunimo vidurinėje mokykloje pagerinti

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama kai kurie mokinių dėmesio ypatumai įvairaus pobūdžio mokomosios medžiagos atžvilgiu, taip pat didaktinių priemonių poveikis žinių įsisavinimo lygiui. Mūsų tyrimai parodė, jog darbo jaunimo mokyklų mokinių dėmesys mokymo procese yra skirtingas ir kai kuriems mokiniams yra reikalingos priemonės, padedančios sukelti ir palaikyti jų dėmesį. Tiriant paaiškėjo, kad raiškaus, konkretaus pobūdžio mokomoji medžiaga palyginti lengvai sukelia ir palaiko daugumos mokinių dėmesį, tuo tarpu abstraktaus pobūdžio medžiaga nesutelkia mokinių dėmesio. Didaktinės priemonės, kuriomis buvo stengiamasi sukelti ir palaikyti mokinių dėmesį, palyginti didelį poveikį turėjo jaunesniojo amžiaus (iki 17 metų) mokiniams, įsisavinant abstraktaus pobūdžio mokomąją medžiagą. Įsisavinant faktinę medžiagą, šiek tiek pagerėjo rezultatai vyresniojo amžiaus mokinių tarpe (18-25 metų ir vyresnių mokinių grupėse). Tuo būdu mokinių dėmesio sukėlimas ir jo palaikymas darbo jaunimo mokyklos sąlygomis, kaip parodė atlikti tyrimai, turi didelę psichologinę bei pedagoginę reikšmę ir yra viena iš sąlygų, paruošiant mokinius žinių įsisavinimui. Tačiau, norint paruošti mokinius aktyviai įsisavinti žinias, nepakanka vien sukelti jų dėmesį. Be šito, kaip parodė tyrimai, darbo jaunimo mokyklos specifika reikalauja: a) išaiškinti turimas mokinių žinias, b) pagal galimybę likviduoti esamas spragas žiniose (tas ypač svarbu, jeigu išeitos ir einamos temos tarpusavyje siejasi), c) sukelti mokinių susidomėjimą mokomąja medžiaga, d) skatinti pasitikėti savimi tuos mokinius, kurie dėl įvairių priežasčių atsilieka moksle. Mokinių dėmesio sukėlimas ir jų paruošimas žinioms įsisavinti nėra atskira ir savarankiška mokomojo proceso grandis. šis darbas vyksta viso mokymo proceso eigoje ir gali išeiti net už jo ribų. šio darbo didaktinės priemonės labai įvairios. Jų parinkimą darbo jaunimo mokykloje visų pirma apsprendžia specifinė mokinių sudėtis, t. y. amžiaus ypatybės, patirtis gyvenime bei gamybinėje veikloje, mokymosi motyvai ir t. t.