Kai kurie profesinės orientacijos klausimai Lietuvos TSR vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose
Remiantis eksperimentine medžiaga, kuri buvo surinkta tiriant keturiolikos kaimo ir miesto mokyklų 467 IX, X ir XI klasių moksleivius naudojant anketinę apklausą, pamokų stebėjimą, pokalbius su moksleiviais ir mokytojais bei kitus būdus, paaiškėja nepakankamas aukštesniųjų klasių mokinių apsisprendimas renkantis busimą profesiją. 68,52% mokinių nurodo, kad pasirenkamą profesiją pažįsta mažai. Nepaisant to, dauguma aukštesniųjų klasių mokinių (91,22%) ruošiasi stoti į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokymo įstaigas. Dauguma tos nedidelės dalies mokinių, kurie ruošiasi iškart po mokyklos baigimo eiti dirbti į gamybą (8,78%), motyvuoja savo pasirinkimą anaiptol ne pasirinktos profesijos svarbos visuomenei supratimu. Jie siekia ne gilesnio gyvenimo suvokimo, bet sukaupti stojimui į aukštąją mokyklą reikalingą gamybinį stažą. Daugumos norinčių studijuoti toliau motyvai yra visuomeninio pobūdžio. Eksperimentinė medžiaga rodo, kad kol kas šis klausimas nėra išspręstas ir gamybinėse klasėse. Tik nedidelė dalis besimokančių šiose klasėse ruošiasi dirbti pagal mokykloje įgytą specialybę arba stoti į atitinkamą aukštąją mokyklą. Remiantis tuo straipsnyje yra siūlomi būdai gerinti profesinę orientaciją, kuri turi atitikti liaudies ūkio poreikius ir tuo pačiu atsižvelgti į individualius mokinių polinkius bei kitas jų asmenines savybes. Sistemingai ir planinei profesinei orientacijai būtina tam tikra jos koordinacija iš mokyklų, tarybinių rajonų ir partinių organizacijų pusės. Reikalingi valdantieji ir nukreipiantys centrai, kurie atliktų ne tik praktinį, bet ir mokslinį tiriamąjį darbą.