Suaugusiųjų amžius siejamas su informacijos apdorojimo greičio lėtėjimu ir daugelio kitų fluidinių gebėjimų (atmintis, psichinės veiklos perkėlimas) susilpnėjimu. Remiantis informacijos apdorojimo greičio teorija ir gausiais empiriniais įrodymais galima teigti, kad informacijos apdorojimo greitis yra amžiaus ir fluidinių gebėjimų ryšių mediatorius. Vis dėlto nėra aišku, ar mediacinis ryšys išlieka, jeigu atskiriamas paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitis. Šiame straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas – ištirti tiesioginius ir mediacinius ryšius tarp amžiaus, paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio, atminties ir psichinės veiklos perkėlimo. Tyrime dalyvavo 415 asmenų, kurių amžius – nuo 18 iki 84 metų (M = 39,05; SD = 18,34). Visi tyrimo dalyviai, naudodamiesi kompiuteriu, atliko vienuolika pažintinėms funkcijoms tirti skirtų užduočių. Užduotys suskirstytos į keturias grupes. Toks grupavimas pagrįstas patvirtinamąja faktorių analize (X2 = 83,035; df = 47; p = 0,001, RMSEA = 0,043; CFI = 0,973; TLI = 0,961). Tyrimo dalyviai taip pat užpildė klausimyną, kurį sudarė demografiniai klausimai apie šeiminę padėtį, darbą, lytį, kalbą, išsilavinimą ir amžių. Tiesiniai ir mediaciniai amžiaus ir pažintinių gebėjimų ryšiai įvertinti keturiais kelių analizės modeliais. Nustatyta, kad amžius stipriai susijęs su paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio lėtėjimu bei atminties prastėjimu. Paprastos informacijos apdorojimo greitis yra mediatorius, paaiškinantis amžiaus sąsają su atmintimi ir iš dalies – amžiaus sąsają su psichinės veiklos perkėlimu. Paprastos informacijos apdorojimo greitis tik iš dalies paaiškina amžiaus sąsają su sudėtingos informacijos apdorojimo greičiu. Sudėtingos informacijos apdorojimo greitis yra mediatorius, paaiškinantis paprastos informacijos apdorojimo greičio sąsają su psichinės veiklos perkėlimu ir iš dalies – sąsają su atmintimi.