Tirdami vaizdų sudėtingumo įtaką atpažinimo tikslumui tachistoskopiniuose eksperimentuose, naudojome atgalinį maskavimą. Stačiakampio formos rėmas, su 12 vienodo ilgio linijų segmentais, buvo panaudotas kaip maskavimo vaizdas (MV). Testiniai vaizdai (TV), kurie buvo neverbalinės figūros, buvo MV dalis, sukurta jungiant keturis, penkis, šešis, septynis ir aštuonis linijų segmentus. TV buvo rodomi 10 ms ir tuomet MV 500ms. Kiekvienas tiriamasis dalyvavo 6-8 bandymuose. Šiuo būdu galėjome įvertinti ir išmokimo vaidmenį. Pirmojo bandymo metu pastebėta, kad tiriamieji geriau įsiminė tuos vaizdus, kurie buvo sudaryti iš mažesnio segmentų skaičiaus. Antrame ir trečiame bandymuose atpažinimas daugiau mažiau buvo vienodas, nepriklausomai nuo segmentų, sudarančių TV, skaičiaus. Tolimesniuose bandymuose vaizdai, sudaryti iš šešių linijų segmentų buvo atpažįstami geriau nei sudaryti iš keturių, penkių, septynių ar aštuonių segmentų. Pirmojo ir vėliau buvusių bandymų rezultatų skirtumai leidžia daryti išvadą, kad mokymosi eigoje pasikeitė bruožų, pagal kuriuos vaizdai buvo atpažįstami, vaidmuo. Nepatyrę tiriamieji TV atpažino pagal paprastus bruožus (svarbiausias atrodė juos sudarančių linijų segmentų skaičius), o patyrę tiriamieji atpažino pagal sudėtingesnius bruožus.