Pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti 9-11 metų vaikų mąstymo ypatumus, kai jie sprendžia žodines aritmetines užduotis mintyse, be jokios galimybės naudotis vizualine pagalba. Pirmų dviejų serijų užduotys buvo suformuluotos analogiškai O. Frydmano ir P. Bryanto užduotims. Spręsdami žodines užduotis, vaikai nemėgino įsivaizduoti ar nupiešti užduoties situacijos, t.y. jie sprendė kitaip, nei 5-6 metų vaikai O. Frydmano ir P. Bryanto tyrime. Galima daryti išvadą, jog 9-11 metų vaikams yra ypatingai sunku teisingai suprasti objektų kiekio proporcijas. Jie linkę šį bedimensį dydį susieti su daiktų skaičiumi. Dviejų dydžių bendri kartotiniai nedaro įtakos problemų sprendimui.