XX amžiaus pabaigoje tapatumo problematika socialinių mokslų literatūroje labai plačiai nagrinėjama. Užtenka pažvelgti į psichologijos literatūros šaltinių duomenų bazes PsychLit arba PsychInfo, kad įsitikintume, jog labai nedaugelis sąvokų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio psichologijos literatūroje pasitaiko dažniau nei sąvoka identity. Tai nestebina - vis greitėjantys pokyčiai, vis mažėjantis pasaulis nepaliaujamai aštrina pagrindinį identiteto klausimą - "Kas aš esu?"
Iš lietuvių psichologų pirmasis šią problematiką ėmė nagrinėti ilgus metus JAV dirbęs ir gyvenęs Pikūnas (1990, 1994; Pikūnas ir Palujanskienė, 2000), tačiau pastaraisiais metais pasirodė ir daugiau darbų šia tema (Antinienė, 1999; Vaičiulienė, 1999a, 1999b). Lietuviai psichologai, atlikdami tapatumo problematikos tyrinėjimus, remiasi Eriko Eriksono (1968) teorija ir James Marcia (1967, 1966, 1980; Marcia, Waterman, Matteson, Archer ir Orlofsky, 1993) sukurta ego identiteto būvių paradigma.