Straipsnyje analizuojamas 8-10 metų vaikų požiūris į tėvų skyrybas, aptariama skyrybų įvertinimo reikšmė vaikui prisitaikyti. Analizuojamas šeimoje patiriamų stresų kiekio, laiko po skyrybų ir požiūrio į skyrybas ryšys bei lyčių skirtumai.
Tyrimas skirtas įvertinti vaiko įsitikinimus apie tėvų skyrybas bei požiūrį į aplinką ir aplinkinius žmones, palyginti išsiskyrusių šeimų vaikų ir pilnų šeimų vaikų požiūrį į aplinką ir aplinkinius žmones. Sprendžiama, kaip vaiko įsitikinimai apie tėvų skyrybas susiję su požiūriu į aplinką ir aplinkinius žmones. Atsižvelgiama į galimą šeimos/skyrybų stresiškumo, lyties ir laiko po skyrybų bei jų sąveikos ryšį su vaiko požiūriu į aplinką ir aplinkinius žmones.
Rezultatai parodė, kad iš visų neadaptyvių įsitikinimų apie skyrybas vaikams labiausiai būdinga susijungimo viltis ir tėvo kaltinimas. Be to, vaikai baiminasi, kad juos paliks mama, mano, kad tėvų skyrybos gali paveikti jų santykius su draugais. Vaikų įsitikinimai palyginti su amerikiečių vaikų rezultatais. Rezultatai iš esmės neprieštarauja kitų autorių duomenims apie vaikų požiūrį į skyrybas. Pabrėžiama, kad pagal požiūrį į skyrybas galima spręsti apie vaiko požiūrį į aplinką ir aplinkinius žmones, o išsiskyrusių šeimų vaikų depresinio požiūrio, liūdesio, vienatvės išgyvenimai gali padidinti jų emocinį pažeidžiamumą. Gali būti, kad vaiko požiūrį į aplinką, aplinkinius žmones lemia tėvų skyrybų patyrimas ir kognityviniai-socialiniai veiksniai, visų pirma skyrybų supratimas, požiūris į skyrybas.