Darbe tiriama, kaip tarpusavyje susiję spalvos pastovumas ir spalvinė adaptacija, kokią įtaką spalvų suvokimui, esant įvairiems apšvietimams, turi stimulų stebėjimo laikas ir stimulų erdvinės savybės. Spalvų konstantiškumo eksperimentuose spalvinės adaptacijos procesus tyrėme asimetriniu stimulų lyginimo metodu. Eksperimentuose naudojome 3 skirtingus plataus spektro apšvietimo šaltinius. Dviejose skirtingose bandymų serijose testiniai stimulai buvo neutralūs Manselio pavyzdėliai N7, generuojami monitoriaus ekrane (naudota BARCO sistema). Eksperimentuose dalyvavo septyni tiriamieji.
Adaptacijos trukmės įtaka buvo vertinama spalvų skirtumu EL,a,b tarp suvoktos neutralaus Manselio pavyzdėlio spalvos esant testiniam ir C apšvietimui. EL,a,bįvertina suvoktos spalvos pasikeitimus keičiantis adaptacijos trukmei. Gauti rezultatai rodo, kad stebimi adaptacijos pokyčiai yra bent dvejopi. Pirmieji pokyčiai įvyksta labai greit - per pirmas adaptacijos sekundes, o antrieji pasireiškia vėliau. Pirmieji, greitieji pokyčiai mažiau priklauso nuo stimulų erdvinių savybių, o antrieji, lėtesnieji procesai labiau priklauso nuo stimulų skaičiaus ir jų erdvinių savybių. Greitieji procesai gali būti susiję su simultaniniu kontrastu, o antrieji - su adaptacija, tam tikrų elementų jautrio pokyčiais. Jie gali vykti skirtinguose lygiuose, tiek tinklainėje, tiek ir aukštesnėse regos sistemos struktūrose.