Preliminarių tyrimų duomenys parodė, kad Lietuvos studentų Kirtono adaptyvumo-novatoriškumo testo (KAI) įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo analogiškų kitų šalių rodiklių ir yra nukrypę į adaptyvumo pusę. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kuriuo siekta tikrinti prielaidą, kad tai gali būti susiję su jaunimo požiūriu į novatorišką elgesį ir jį formuojančia socialine aplinka. Tyrimas atskleidė, kad dauguma universitete studijuojančių merginų ir vaikinų mano, jog labiausiai iki šiol jiems pravertė ir ateityje pravers adaptyvus, o ne novatoriškas elgesys. Tai galima sieti su perdėtu adaptyviųjų savybių akcentavimu ugdant jaunimą. Kartu pasitvirtino abejonės, kad KAI testo konstrukto validumas tebėra diskutuotinas.