Lietuvių kalboje trinariai sakiniai gali būti pasakyti įvairia žodžių tvarka (SVO, SOV, VSO, VOS, OSV ir OVS). Tačiau pirmenybė vis vien teikiama sakiniams, kur veiksnys stovi sakinio pradžioje (SVO ir SOV) (Ambrazas, 1994). Šiame tyrime buvo bandoma atsakyti į klausimą, ar skirtinga žodžių tvarka sakinyje nulemia galimybę geriau prisiminti pasakytą teiginį. Pagal vieną hipotezę, dažnai pasitaikantys SVO ir SOV sakiniai dėl savo sklandumo bus geriau prisimenami, negu rečiau pasitaikantys VSO, VOS, OSV ir OVS. Pagal kitą hipotezę, sakiniai turėtų būti įsidėmimi panašiai, nes juose slypi tapati prasmė. Šiame tyrime numatyta, kad jame dalyvaujantiems žmonėms pateikti sakiniai, kuriuose žodžiai sudėlioti neįprasta tvarka, prisimenant bus keičiami į sakinius, turinčius įprastinę struktūrą. Tyrime sutiko dalyvauti 72 neseniai į Ameriką atvykę lietuviai. Jiems buvo pateikta vis kitokia sintaksine tvarka (SVO, SOV, VSO, VOS, OSV ir OVS) 18 kritinių sakinių, į kuriuos buvo leista žiūrėti po 5 sek. Tiriamieji atliko laisvo atsiminimo ir paskui – priminto atsiminimo užduotis. Paaiškėjo, kad sakiniai buvo lygiai gerai prisiminti, nesvarbu, kokia jų sintaksinė sandara. Tačiau sakinių prisiminimo metu pastebėtas ryškus tyrimo dalyvių polinkis neįprastos sintaksinės sandaros sakiniams (VSO, VOS, OSV ir OVS) suteikti įprastą tvarką (SVO ir SOV).