Straipsnyje nagrinėjamas daikto (objekto) formos suvokimas. Daikto forma suvokiama (determinuojama) sulyginant atskirus jo parametrus. Išskirti trys pagrindiniai suvokimo būdai: 1) kampinių dydžių; 2) linijinių dydžių (atstumų); 3) kreivių.
Visais atvejais, suvokiant formą, atskiri parametrai lyginami su moduliu. Kampinių dydžių suvokimo modulis yra 90° (status) kampas ir jo kartotiniai, t. y. 180°, 270° ir 360° kampai. Kitais dviem atvejais modulis yra didžiausias objekto gabarito matmuo, lygiagretus su simetrijos ašimi. Parametras suvokiamas kaip artimas matmeniui modulio dalmuo. Pagrindinis objekto modulis turi lemiamą reikšmę išskiriant objektą iš aplinkos, tai yra suvokimo procese atliekant fragmentaciją ir sujungiant atskirus fragmentus į visumą. Suvokiamų proporcijų dydžiai yra suapvalinami iki artimų nedidelių sveikųjų skaičių santykių. Taip sumažinamas apdorojamos informacijos kiekis. Duomenys analizei gauti atliekant bandymus ir analizuojant vaizduojamojo meno kūrinius, padarius prielaidą, kad vaizduojamasis menas atspindi formos suvokimo sistemą, t. y. menininkas vaizduoja daikto formą jau supaprastintomis parametrų proporcijomis. Straipsnyje išnagrinėtas frontalinėje projekcijoje esančių (arba plokštuminių) objektų formos suvokimas pasitelkus parametrų proporcijas.