Dabar mūsų šalyje psichologams (išskyrus klinikinio psichologo specializaciją) ribojamos galimybės atlikti teismo psichologines ekspertizes, neatsižvelgiant į psichologo turimą kvalifikaciją, įgytą patirtį ar mokslo laipsnį. Tokia situacija nėra pagrįsta nei teisiniu, nei profesiniu, nei praktiniu požiūriu. Ji susidarė todėl, kad istoriškai psichologinė teismo ekspertizė gimė kaip sudedamoji psichiatrinės ekspertizės dalis ir ilgą laiką buvo vertinama kaip pagalbinė, „aptarnaujanti“ psichiatrinę. Ieškant problemos sprendimo būdų, reikėtų parengti naują teismo psichologinės ekspertizės norminį aktą, kuris atspindėtų modernios teismo psichologinės ekspertizės statusą. Straipsnio pabaigoje pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurių įgyvendinimas skatintų rungtynišką teismo psichologinę ekspertizę, leistų įtraukti į ekspertizių atlikimą Lietuvos psichologų sąjungą, taip pat mokslininkus ir mokslo įstaigas, atliekančias psichologinės ekspertizės tyrimus.