Straipsnyje pateikiama kritinė atsparumo sampratos raidos psichopatologijoje analizė. Trumpai pristatomas atsparumo tyrimų istorinis kontekstas, aptariama terminija ir apibrėžimas. Išskiriami atsparumo tyrimų pažangos etapai ir atskleidžiami teoriniai principai, kuriais remiantis planuojami atsparumo tyrimai. Galiausiai analizuojamos esminės atsparumo sampratos problemos: daugiadimensiškumas, nepastovumas, sampratos validumas ir apsaugančių veiksnių sąvoka. Nepaisant išryškintų šios sampratos problemų, ji yra vertinga suprantant pozityvią raidą nepalankiomis sąlygomis. Atsparumo samprata leidžia plačiau pažvelgti į raidos procesą ir turi svarbių implikacijų intervencijai. Kita vertus, lieka dar daug klausimų apie tai, kaip, kada ir kodėl vyksta atsparumo procesai. Atsakymų į juos turėtų ieškoti tolesni tyrimai.
