Žmogaus dauginimosi instinktai

Santrauka

Straipsnis aptaria duomenis apie instinktyvų žmogaus dauginimosi pagrindą, sukauptus daugiausia evo- liucinės psichologijos tyrimuose. Straipsnio pradžioje trumpai primenamas instinkto supratimas, kuris plačiau išdėstytas kituose autoriaus darbuose. Jis remiasi specifine ir mažai tepripažįstama instinkto evoliucinės raidos interpretacija, anot kurios instinktas, kaip elgsenos pavidalas, pamažu modifikavosi į instinktą kaip emocijų išreiškiamą sudėtingą paveldėtą motyvaciją. Tokiam supratimui paremti atskirai aptariami lytinis ir gimdytojų (rūpinimosi vaikais) instinktai. Gvildenant lytinių santykių klausimą, pateikiami duomenys apie: 1) padidėjusią žmogaus seksualinio instinkto reikšmę sparčiai, palyginti su nusistovėjusiais evoliucijos tempais, vykusios antropogenezės padarinių įtvirtinimui; 2) seksualinio instinkto ir jo tolesnės socialinės raidos abipusę įtaką; 3) juosmens ir klubų santykio ir kūno simetrijos tyrimus; 4) žmogaus kvapų įtaką seksualiniam partneriui pasirinkti; 5) lytinių nuokrypių, kaip kraštutinės instinktų raiškos, interpretaciją ir kt. Pasiūlyta nuokrypių argumento taisyklė, pagal kurią, jei koks psichopatologinis motyvacijos nuokrypis pastoviai reiškiasi visais istoriniais laikais ir įvairiuose sociumuose, taigi nepaaiškinamas kultūros įtaka žmogui, – ją sąlygoja instinktas. Aptariant duomenis apie motinos ir kūdikio santykių instinktyvų pagrindą, pateikiami tyrimų rezultatai, rodantys, kad kūdikis gimsta sudėtingai paruoštas jam reikalingiems būsimiems emociniams ir pažintiniams kontaktams su suaugusiaisiais. Atskirai aprašomi ir aptariami kiti su suaugusiojo ir vaiko santykiais susiję instinktai: globos instinktas (S. E. Taylor), mokymo instinktas ir vaikų tarpusavio mokymas, kalbos instinktas (S. Pinker). Straipsnis supažindina su duomenimis apie universalią gramatiką, mentalinę kalbą, vaikų vaidmenų visavertėms kreolų kalboms iš primityvių pidžino pseudokalbų atsirasti.