Šiame straipsnyje toliau nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų vertinimo problema. Vaikų psichopatologijos tyrėjams, o ypač šioje srityje dirbantiems praktikams dažnai tenka empiriniu stebėjimu pagrįstą įvertinimą susieti su specifiniais diagnostikos kriterijais. Tokią galimybę suteikia CBCL / 1½-5 ir C-TRF metodikų (Achenbach and Rescorla, 2000) taikymas. [...] Straipsnyje analizuojama, kaip siejasi tarpusavyje įvairių vertintojų teikiama informacija apie ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumus, remiantis penkiomis diagnostiniais kriterijais pagrįstomis skalėmis: įvairiapusių raidos sunkumų, dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo, prieštaraujančio neklusnumo, nuotaikos sunkumų ir nerimo sunkumų. Rezultatai rodo, kad diagnostiniais kriterijais pagrįstų skalių patikimumo ir atitikimo tarp vertintojų tendencijos panašios kaip CBCL / 1½-5 ir C-TRF sindromų skalių, sudarytų faktorinės analizės būdu. Mamų ir auklėtojų vertinimu, berniukams būdingesnis nei mergaitėms dėmesio trūkumas / hiperaktyvumas. Auklėtojų vertinimu, berniukų prieštaraujančio neklusnumo skalės įverčiai taip pat didesni nei mergaičių. Tačiau apskritai diagnostiniais kriterijais pagrįstų skalių vidinis suderinamumas kiek geresnis nei faktorinės analizės būdu sudarytų sindromų skalių. CBCL / 1½-5 ir C-TRF diagnostiniais kriterijais pagrįstos skalės gali palengvinti pradinį ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinį įvertinimą. Straipsnyje aptariami ir šių skalių taikymo vertinimui ribotumai.