Jaunų žmonių (25–30 m.) kritinio mąstymo, išsilavinimo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveika
Švietimo įstaigų (ypač universitetų) tikslas – skatinti kritinį mąstymą. Vis dėlto, populiarėjant socialiniams tinklams ir ten greitai plintant nepatikrintai informacijai, vis daugiau žmonių, ypač jaunų, yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tai verčia susimąstyti apie tai, ar studentai universitetuose iš tiesų yra išmokomi kritinio mąstymo įgūdžių, kurie padėtų kovoti su dezinformacija. Tad šiame tyrime bandoma išanalizuoti jaunų žmonių (25–30 m.) išsilavinimo, kritinio mąstymo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveiką. Tyrimo dalyvių buvo 73 (M = 26,9; SD = 1,7), iš jų 36 turi universitetinį išsilavinimą (bakalauro arba magistro laipsnį), 37 – neuniversitetinį išsilavinimą (vidurinį, vidurinį su profesine kvalifikacija arba neuniversitetinį bakalauro laipsnį). Dalyviams pateikti įrankiai, leidžiantys nustatyti jų tikėjimo sąmokslo teorijomis ir kritinio mąstymo lygį. Rezultatai rodo, kad kritinis mąstymas visiškai medijuoja ryšį tarp išsilavinimo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis. Be to, turinčių universitetinį išsilavinimą asmenų aukštesnis ir kritinio mąstymo lygis, taip pat jie mažiau tiki sąmokslo teorijomis nei neturintys universitetinio išsilavinimo. Galiausiai, nustatytas reikšmingas neigiamas jaunų žmonių kritinio mąstymo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis ryšys.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.