Socialinio nerimo sutrikimas (angl. Social Anxiety Disorder (SAD)) yra plačiai paplitęs tarp jaunų suaugusiųjų amžiaus grupėje nuo 18 iki 25 metų ir turi įtakos kasdienei socialinei veiklai bei tarpasmeniniams santykiams. Šiame tyrime dėmesys skiriamas vienam iš SAD subtipų – viešojo kalbėjimo nerimui, kuris paveikia beveik vieną iš penkių žmonių. Tyrimo tikslas – įvertinti Viešojo kalbėjimo nerimo skalės (angl. Public Speaking Anxiety Scale (PSAS)) lietuviškosios versijos faktorių struktūrą ir patikimumą. PSAS-LT skalę sudaro 17 teiginių, vertinančių viešojo kalbėjimo nerimą kognityviniais, elgesio ir fiziologiniais aspektais. Tyrime dalyvavo 227 tiriamieji nuo 18 iki 25 metų. Buvo testuoti 3 modeliai: vieno faktoriaus, trijų faktorių, vieno faktoriaus bei teigiamai ir neigiamai formuluotų teiginių faktorių modeliai. Gauti rezultatai parodė, kad vieno ir trijų faktorių modeliai nepakankamai atitinka duomenis, tačiau vieno faktoriaus bei teigiamai ir neigiamai formuluotų teiginių faktorių modelio atitiktis duomenims buvo pakankama. Diagnostinis validumas patvirtino metodikos gebėjimą atskirti tiriamuosius, turinčius ar praeityje turėjusius nerimo sutrikimo diagnozę arba ne. Bendras PSAS-LT balas pasižymi puikiu vidiniu suderinamumu. Nepaisant ribotumų, tokių kaip patogioji tikimybinė atranka ir nereprezentatyvi imtis, tyrimas suteikia naudingų įžvalgų apie viešojo kalbėjimo nerimą vertinančią skalę. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip neigiamai ar teigiamai formuluojami teiginiai lemia atsakinėjimą. Rekomenduojama ateityje atlikti papildomus tyrimus surinkus didesnę ir labiau Lietuvos gyventojų struktūrą atitinkančią imtį siekiant patvirtinti šiuos rezultatus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.