Polinkio tikėti sąmokslu, asmenybės bruožų, streso įveikos strategijų ir psichologinės gerovės sąsajos

Santrauka

Sąmokslo teor ijos ir žmonių polinkis jomis patikėti pastaruoju metu itin patraukė mokslininkų dėmesį dėl to, kad patikėjimas sąmokslu yra gana plačiai paplitęs, gali daryti įtaką žmonių elgesiui ir kelti pavojų visuomenės saugumui. Siekiant suprasti, kas paskatina žmones patikėti sąmokslu, svarbu atsižvelgti tiek į vidinius asmenybės veiksnius, tiek į išorinius, išmoktus veiksnius, kurie susiję su asmenį supančia aplinka. Šiame tyrime siekiama išsiaiškinti, kokie psichologiniai veiksniai tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie polinkio patikėti sąmokslo teorijomis paaiškinimo. Tyrime dalyvavo 173 asmenys (80,3 % moterų). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 70 metų (M = 33,34; SD = 14,62). Siekiant įvertinti bendrą tiriamųjų tendenciją patikėti sąmokslu, buvo naudojama Polinkio tikėti sąmokslu skalė. Taip pat buvo įvertinti tiriamiesiems būdingi Didžiojo penketo asmenybės bruožai, psichologinė gerovė ir jų taikomos streso įveikos strategijos. Atliktos regresinės ir kelių analizės rezultatai rodo, kad polinkį patikėti sąmokslo teorijomis tiesiogiai prognozuoja socialinė gerovė ir religijos bei vengimo įveikos strategijos, taikomos stresui mažinti. Polinkį tikėti sąmokslu netiesiogiai prognozuoja ir ekstraversijos bei neurotiškumo asmenybės bruožai, veikdami per socialinę gerovę ir vengimo įveiką; šios analizės metu taip pat atsiskleidė tiesioginės polinkio tikėti sąmokslu ir ekstraversijos sąsajos. Skepticizmą (vieną iš polinkio tikėti sąmokslu subskalių) tiesiogiai prognozuoja vengimo įveikos strategija. Ekstraversija polinkį tikėti sąmokslu prognozuoja tiek tiesiogiai, tiek kartu su neurotiškumu netiesiogiai, per socialinę gerovę ir vengimo įveiką.