Vaikų piešiniuose atsispindi jų žinios ir tikrovės supratimas. Nagrinėjant vaikų piešinius, šalia kitų sudėtingų jų elementų (spalva, linija), iškyla kompozicijos klausimas. Kuriant bet kokį piešinį, nepriklausomai nuo jo žanro, temos platumo ir charakterio, svarbiausia kompozicija. Todėl piešdami mokiniai turi lavinti vaizdinį kompozicinį mąstymą, sugebėjimą meninės išraiškos priemonėmis atkurti ir apibendrinti stebimus tikrovės reiškinius. Sudėtingiausia kompozicijos forma yra temonio-siužetinio piešinio kompozicija. Įvairiapusiška teminio piešimo medžiaga reikalauja ryšio tarp vaizduojamųjų elementų. Kompozicijos uždavinius galima išspręsti tik įgijus tam tikrų šios srities žinių ir įgūdžių. Taigi pradinių klasių mokinių piešiniuose kompoziciją reikia suprasti kaip piešinio struktūros pagrindinių komponentų ir susijusių su jais mokomųjų uždavinių visumą. Teminio-siužetinio piešinio struktūrą lemia šie faktoriai: vaizduojamosios plokštumos įvaldymas; medžiagos išdėstymas, sąmoningas temos turinio išreiškimas, erdvės sprendimas.