Informacijos apie seksualinę prievartą pateikimo ypatumų įtaka studenčių požiūriui į tokią prievartą
Tyrimu siekiama nustatyti prievartautojo, aukos, respondenčių charakteristikų ir lingvistikos priemonių įtaką studenčių seksualinės prievartos vertinimui. Tiriamos charakteristikos: 1) auka pažįstama / nepažįstama su prievartautoju, 2) auka blaivi / vartojusi alkoholio, 3) seksualinė prievarta apibūdinama terminu išžaginimas / nenorimi lytiniai santykiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad seksualinės prievartos aukos vertinamos nevienodai – kaip kaltesnės dėl seksualinės prievartos patyrimo, kai jos pažįsta prievartautoją ir kai vartojamas terminas „nenorimi lytiniai santykiai“, nei kai jos nepažįsta prievartautojo ir vartojamas terminas „išžaginimas“. Tačiau vartojamas terminas neturi didesnės įtakos seksualinės prievartos vertinimui, nei aukos ir prievartautojo santykio tipas. Prievartautojas laikomas kaltesniu ir nusipelniusiu griežtesnės bausmės, kai vartojamas terminas „išžaginimas“, o ne „nenorimi lytiniai santykiai“, ir tai turi daugiau įtakos vertinimui nei aukos ir prievartautojo santykis ar aukos būsena (blaivumas / apsvaigimas). Studentės teigia dažniau pranešiančios apie patirtą seksualinę prievartą, jei būtų vartojamas terminas „išžaginimas“, prievartautojas būtų nepažįstamas ir jos būtų nevartojusios alkoholio. Studenčių studijuojama specialybė ir studijų kursas nėra reikšmingai susiję su jų požiūriu į seksualinę prievartą.