Po suvokimo vykstančių procesų įtaka reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą skirtumams
Reakcijos į stimulo išjungimą laikas nustatomas ilgesnis nei į stimulo įjungimą. Pasak V. Di Lollo ir bendraautorių (2000), reaguojant į stimulo išjungimą, pirmiausia automatiškai aktyvinamas atsakas į stimulo įjungimą, kuris turi būti nuslopintas. Tai lemia ilgesnį reakcijos į stimulo išjungimą nei į stimulo įjungimą laiką. Jeigu ši reakcijos laiko į stimulo išjungimą delsa iš tikrųjų priklauso nuo atsako į stimulo įjungimą slopinimo, tuomet galima tikėtis, kad šis slopinimas ilgėjant priešstimuliniam intervalui silpnės, taigi reakcijos laiko į stimulo atsiradimą ir išnykimą skirtumas – mažės. Pirmojo eksperimento rezultatai šią hipotezę patvirtino, tačiau, be atsako slopinimo, gautus reakcijos laiko skirtumus galėjo veikti ir skirtingi sensoriniai atsako padariniai skirtingose užduotyse (t. y. šviesos išjungimas reakcijos laiko į stimulo įjungimą užduotyje ir šviesos įjungimas reakcijos laiko į stimulo išjungimą užduotyje), taigi skirtingas veiksmo efektas. Šiai hipotezei patikrinti atlikome antrąjį eksperimentą, kuriame sulyginome sensorinius atsako padarinius abiejose užduotyse. Rezultatai patvirtino veiksmo efekto svarbą ir parodė, kad, sulyginus veiksmo efektą, atsako slopinimas turi mažai įtakos reakcijos laiko į stimulo išjungimą delsai.