Nuostatos (angl. attitude) sąvoka psichologijoje atsirado siekiant paaiškinti suvokimo iliuzijas. Remdamasis eksperimentiniais tyrimais Dimitrijus Uznadzė (1886–1950) parodė, kad suvokimo iliuzijos nėra būdingos išskirtinai tik motorinės veiklos sričiai. Jos gali reikštis bet kurio modalumo suvokiniuose. Ž. Piažė gruzinų mokslininko tirtą nuostatos reiškinį pavadino Uznadzės efektu ir pritaikė jį savo plėtojamos intelekto raidos teorijos aiškinimui. Socialinė nuostata kaip nešališkos objektyvios tikrovės priedėlis reiškia tam tikrą išankstinį požiūrį į kitus žmones ir visą socialinę aplinką. Nuostatos skiriasi savo turiniu, komponentais ir susidarymo būdais. Socialinių nuostatų analizė grįsta asmens santykių (predispozicijų) su socialinėmis vertybėmis nustatymu. Iš esmės per nuostatas išreiškiamos ir pačios socialinės vertybės, ir atvirkščiai, per socialines vertybes – nuostatos. Nuostatų (ir socialinių vertybių) savumus galima matuoti skaitinėmis skalėmis. Mes savo tyrimų praktikoje naudojame 11 balų skalę. Tokia skale galima matuoti: socialinių vertybių valentingumą (teigiamą-neigiamą nuostatos kontinuumą), valentingumo stiprumą (kaip stipriai išreiškiama teigiama ar neigiama nuostata), palankumo zoną (kokio laipsnio nuostatos asmeniui dar priimtinos), tolerancijos zoną (kokio stiprumo nuostatas asmuo dar gali toleruoti), nuostatos siaurumo-platumo (aštrumo-difuziškumo) kontinuumą (kiek reikia padaryti žingsnelių norint išsiaiškinti, kokį reiškinių ar įvykių ratą nuostata aprėpia). Žmogaus psichinės raidos rezultatas yra sąmoninga, pažintinė ir morali elgsena. Į tokios raidos procesą nuostatos taip pat aktyviai įtrauktos. Aukščiausias žmogaus psichinės raidos apraiškas lemia būtent socialinės nuostatos.