Numanomo pokyčio aptikimas: ar galime apsieiti be sąmonės įsiterpimo?
Straipsniai
A. Norvilas
Miller J. C.
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Psichol.2010.0.2574
7-22.pdf

Reikšminiai žodžiai

pokyčio aptikimas
suvokimas
numanomo pokyčio aptikimas
sąmonė

Kaip cituoti

Norvilas, A., & C., M. J. (2010). Numanomo pokyčio aptikimas: ar galime apsieiti be sąmonės įsiterpimo?. Psichologija, 42, 7-22. https://doi.org/10.15388/Psichol.2010.0.2574

Santrauka

D. Fernandez-Duque ir I. M. Thornton (2000) tariamai atrado, kad asmuo gali užfiksuoti pakitimą ir be sąmonės įsiterpimo. Tačiau šį atradimą gerokai menkina vienas pačių autorių pripažintas metodologinis trūkumas – kontrolinių bandymų nebuvimas. Siekdami tiksliau nustatyti, ar norint pastebėti pakitimą reikia sąmonės tarpininkavimo, ar jo užfiksavimas gali vykti ir be sąmonės įsiterpimo, dar kartą tyrėme, kaip matomame objekte aptinkamas pasikeitimas, tačiau šį kartą tyrėmė dvejopai: vienu atveju be kontrolinių bandymų, kaip ir D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntonas, o kitu atveju atlikome ir kontrolinius bandymus.
Pirmasis tyrimas bendrais bruožais pakartojo D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntono atliktą tyrimą. Norėta pažiūrėti, ar rasis nesąmoningas pasikeitimo pastebėjimas, kaip buvo D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntono tyrime, darant ir kontrolinius bandymus. Kompiuterio ekrane vienas po kito buvo rodomi laikrodžio pavidalo apskritimai, kuriuose vietoj skaičių buvo matyti aštuoni nedideli stačiakampiai, kurių keturi stovėjo stačiomis ir keturi gulėjo gulsčiomis (žr. 1-ą pav.). Per kiekvieną bandymą buvo paeiliui pateikiami trys apskritimai. Pirmas bandymas truko 250 ms, paskui buvo 250 ms tarpelis. Antrame bandyme, irgi trukusiame 250 ms, pasirodžius apskritimui, vieno stačiakampio padėtis buvo pakeista iš stačios į gulsčią ar priešingai. Apskritimui su stačiakampiais pasirodžius trečią kartą, jame ryškumu išsiskyrė du priešiais stovintys stačiakampiai – tas, kuris buvo patyręs pokytį, ir stovintis priešingoje pusėje. Dabar dalyvis pelytės rodykle turėjo nurodyti, kurio iš tų dviejų stačiakampių padėtis buvo pakeista. Tai atlikęs, mygtuko nuspaudimu nurodė, ar vertinamą pokytį buvo suvokęs sąmoningai, ar ne. Atlikus nesuvoktų pasirinkimų įvertinimą paaiškėjo, kad rezultatai nėra vienodi. Viena vertus, grupėje, kurioje buvo pakartojamas tyrimas nedarant kontrolinių bandymų, nesuvoktų pokyčių tikslus pasirinkimas, priešingai D. Fernandez-Duque ir I. M. Thorntono bandymui, neviršijo atsitiktinumo lygio. Kita vertus, grupėje, kurioje kontroliniai bandymai buvo atlikti, nesuvoktų pokyčių tikslus pasirinkimas atsitiktinumo lygį viršijo.
Šie rezultatai neteikia aiškios paramos hipotezei, kad galima nesąmoningai pastebėti pakitimą. Todėl ryžtasi antrą kartą tirti nesuvokto pokyčio patyrimo reiškinį, bet šį kartą taikant sudėtingesnio turinio užduočių. Antrame tyrime taip pat norėta įvertinti du galimus nesuvokto pokyčio pasirinkimo aiškinimus: nesuvokto pokyčio užfiksavimo hipotezė ir santykinio sąmonės pasireiškimo hipotezė. Pagal pastarąją, nors pokytis ir nėra pastebimas, jis vis dėlto gali būti pasirinktas sąmoningomis pastangomis. Pavyzdžiui, nurodydamas, kurio stačiakampip padėtis keitėsi, dalyvis gali sąmoningai taikyti atmetimo strategiją. Pagal ją jis renkasi stačiakampį, stovintį priešais tą, kurio padėtis nesikeitė, taip didindamas galimybę atlikti teisingą pasirinkimą.
Šios dvi hipotezės buvo tikrintos antrame tyrime. Bendrais bruožais šis tyrimas buvo panašus į pirmąjį, tik sudėtingesnė pasirinkimo užduotis. Šiuo atveju pasirinkimui pateiktos stačiakampių poros apėmė visus galimus derinius: poras, kurių stačiakampiai stovėjo šalimais, per vieną tarpinį stačiakampį, per du ir per tris (priešingos poros). Suvedus rezultatus, ir šį kartą kontrolinių bandymų nedariusiųjų grupės nesuvoktų pokyčių tikslus pasirinkimas neviršijo atsitiktinumo lygio. Tačiau grupės, kurioje buvo atlikti kontroliniai bandymai, rezultatai buvo kiek sudėtingesni. Nustatyta, kad rodant poras su šalimais esančiais stačiakampiais, tikslus pokyčių pasirinkimas vyko atsitiktinumo lygiu. Tačiau rodant tarpines stačiakampių poras jis buvo aukštesnis, pasiekė net statistiškai aukštą lygį, kai poras skyrė vienas ir du stačiakampiai. Autorių nuomone, šiuos rezultatus santykinio sąmonės pasireiškimo hipotezė paaiškina tinkamiau, negu nesuvokto pokyčio užfiksavimo hipotezė.

7-22.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.