Tyrime nagrinėjamos agresyvaus elgesio sąsajos su vidinėmis aš ir objektų reprezentacijomis. Siekiama nustatyti, ar skiriasi vaikų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės reprezentacijos nuo vaikų, kurie tokiais sunkumais nepasižymi, ir apibūdinti jas, norint geriau suprasti formuojančias vidines struktūras, susijusias su netinkamu, agresyviu vaikų elgesiu. Buvo tiriami 7–10 metų berniukai, turintys elgesio sunkumų, ir lyginami su tokio paties amžiaus berniukais, nepasižyminčiais elgesio ar emocijų sunkumais. Iš viso tirta 30 berniukų: 20 iš klinikinės imties ir 10 – kontrolinės. Eksternalūs sunkumai matuoti Vaikų elgesio klausimynu (CBCL 6/18). Reprezentacijoms tirti naudotos projekcinės metodikos: Vaikų apercepcijos testas (CAT) ir Šeimos kinetinis piešinys. Projekcinė medžiaga analizuota ir vertinta pagal Socialinio supratimo ir objektų ryšių skalę (Westen et al., 2002) ir Visuminio vertinimo skales (Fury et al., 1997). Tyrimo duomenimis, berniukų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės aš ir objektų reprezentacijos skiriasi nuo berniukų, nepasižyminčių elgesio sunkumais. Klinikinės imties vaikų reprezentacijos mažiau diferencijuotos, negatyvaus emocinio tono, menkesnis šių vaikų įsitraukimas į santykius, prastesnis vertybių ir moralinių standartų išsivystymas ir socialinio priežastingumo supratimas. Elgesio sunkumų turintys berniukai objektus (kitus) mato kaip abejingus, atstumiančius, nepastovius, pažeidžiamus, nepatikimus, negalinčius suteikti pagalbos. Vidinis aš reprezentuojamas kaip pažeidžiamas, atstumtas, nepriklausantis šeimai. Tyrime taikytos projekcinės metodikos ir gautos medžiagos vertinimai leidžia numatyti, kurie vaikai turi elgesio sunkumų, o kurie ne. Elgesio sunkumų turinčių vaikų vidinės reprezentacijos pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais. Per naują patyrimą ilgalaikėje psichoterapijoje gali formuotis adaptyvesnės vidinės struktūros.