Straipsnyje pateikiamas loginis-kognityvinis požiūris į argumentaciją ir teigiama, kad argumentacija suponuoja, jog į ją įsitraukę protingi veikėjai pasižymi kognityvine įvairove. Autorės prieiga leidžia įvesti skirtis tarp pagrindimo, įtikinimo ir įkalbėjimo kaip skirtingų argumentacijos rūšių. Pagrindimo atveju veikėjai siekia verifikuoti savo pozicijos dialoge stiprų arba silpną koherentiškumą. Įtikinimo atveju veikėjų tikslas yra pakeisti parnerių poziciją įrodant savosios pozicijos silpną ar stiprų įtikimumą idealizuoto „racionalaus teisėjo“ akivaizdoje. Autorės prieiga pasitelkia P. M. Dungo abstrakčių argumentacinių struktūrų versiją. Ji paremta St. Sticho kognityvinės įvairovės idėja, kurios episteminis aspektas yra artimas R. Pavilionio prasmės kontinuumo koncepcijai. Dėstomas požiūris iliustruojamas pavyzdžiu, paremtu virtuvės diskusija, vykusia tarp N. Chruščiovo ir R. Niksono 1959 metais.