Publikuojamas G. Lukacso veikalo „Istorija ir klasinė sąmonė“ skyriaus vertimas. Jame aptariama klasinės sąmonės esmė ir funkcijos, jos praktinis vaidmuo proletariato klasinėje kovoje. Marksistiniu požiūriu, visuomenės susiskaidymas į klases turi būti apibrėžtas pagal jų vietą gamybos procese. Mokslinio marksizmo esmė pasireiškia tuo, kad pripažįstamas tikrųjų varomųjų istorijos jėgų nepriklausymas nuo jas suvokiančios žmogaus sąmonės. Klasės pašauktumas viešpatauti reiškia, kad jos klasinių interesų ir klasinės sąmonės požiūriu, visuomenę kaip visumą galima sutvarkyti pagal tuos interesus. Klasės padėtis yra visuomenės ekonominės struktūros objektyvus rezultatas. Ikikapitalistinėse epochose klasinė sąmonė neįgyja aiškios formos ir nepajėgia sąmoningai daryti įtakos istorijos įvykiams. Kartu su kapitalizmu ir su tik ekonomiškai susiskaidžiusios visuomenės atsiradimu klasinė sąmonė įžengia į savimonės galimybės stadiją. Klasinė sąmonė apibrėžiama kaip klasinių interesų savivokos problema. Aptariami buržuazijos ir proletariato klasinės sąmonės bruožai. Proletariatas užbaigia save tada, kai save įveikia, kai kovodamas klasinę kovą sukuria beklasę visuomenę.
