Straipsnis skirtas I. Kanto kilmės klausimui, kuris iki šiol nėra vienareikšmiškai atsakytas. Jo genealogiją aiškinosi Rytų Prūsijos tyrinėtojai Hansas ir Gertruda Mortensenai. Jų tyrimai sugriovė versiją, kad filosofo senelis dirbęs Tilžėje ir buvęs škotų kilmės, kaip, beje, klaidingai manė ir pats filosofas. Teigiama, kad I. Kanto mąstymo pradus daugiau formavo aplinka negu kilmė. I. Kanto kilmės klausimas ne toks svarbus jo asmenybei suvokti, jis reikšmingesnis Pabaltijo kultūros istorijos procesams suprasti, nes liudija apie vietinės kilmės gyventojų dalyvavimą Pabaltijo, taip pat ir Rytų Prūsijos inteligentijos, netgi aukščiausio jos rango, susidaryme. Aptariamos H. Mortenseno teorijos hipotetinės prielaidos: tai I. Kanto prosenelio Richardo Kanto ryšys su Kantvaine ir postulatas apie Kantvainės gyventojų kuršišką kilmę. Daroma išvada, kad Latvijos ir Lietuvos lingvistinės ir archeografinės medžiagos panaudojimas sprendžiant I. Kanto kilmės problemą padėtų iškelti naujų šios problemos hipotezių ir objektyviau pagrįsti argumentus.
