Norkus, Z. (1987) “Apie intencionalinius santykius, intensionalinius kontekstus ir E. Huserlio fenomenologiją”, Problemos, 37, pp. 43–52. doi:10.15388/Problemos.1987.37.7192.
Apie intencionalinius santykius, intensionalinius kontekstus ir E. Huserlio fenomenologiją
Santrauka
Intencionalinės sąmonės koncepcijos intencionalumą traktuoja kaip subjekto santykius su pasauliu, kurie turi dvi ypatybes – priklausomybę nuo tų santykių suvokimo būdo ir nepriklausymą nuo realaus objekto egzistavimo. Pastaroji savybė yra sunkiausia problema, su kuria susiduria intencionalinė sąmonės koncepcija. Tipiški intencionalumo problemos sprendimai ir galimos loginės-semantinės intensionalinių (propozicinių nuostatų) kontekstų interpretacijos vieni kitus eksplicitiškai arba implicitiškai suponuoja. E. Husserlio intencionalumo samprata yra suderinama su J. Hintikkos galimų pasaulių propozicinėms nuostatoms semantika. Loginėje-semantinėje subjektyvių kontekstų interpretacijoje, besiremiančioje E. Husserlio idėjomis apie intencionalumą, turėtų būti atspindėta singuliarinių terminų referentai juose – tai subjektų, apie kuriuos kalbama, subjektyvūs referentai. Semantinės kalbos išraiškų savybės gali atlikti analogo arba modelio funkciją, konceptualizuojant subjektyvius išgyvenimus kaip ypatingą realybę.
