Santrauka
Straipsnyje rekonstruojama G. Hegelio kultūros (Bildung) samprata. Aptariami šios sąvokos prasmių niuansai ir vertimo keblumai. Glaustai apžvelgiama kultūros sąvokos raida filosofijos istorijoje. Teigiama, kad kultūrą, kaip asmens atskirybės įveikimo būdą ir kaip absoliučios dvasios saviraidos aspektą, G. Hegelis tapatino su mąstymu. Konkretus juslinis individas tik mąstydamas tampa kultūringa, veikiančia tik gryna mintimi būtybe. Todėl G. Hegelis vietoj pažinimo istorijos nagrinėja žmonijos, kaip absoliučios dvasios savižinos įrankio, lavinimosi, tobulėjimo, išsimokslinimo, apskritai kultūros istoriją. Kultūros sąvoka apibūdina daiktiškos tikrovės, kaip sąmonės, arba susvetimėjusios absoliučios dvasios, formavimąsi, ir daiktiškos tikrovės susvetimėjimą, t. y. savimonės tapsmą. Aukščiausioje kultūros raidos formoje – moksle – savimonės pakopą pasiekusi absoliuti dvasia iki galo save realizuoja. Dvasios savimonės raidos istorija yra užfiksuota G. Hegelio filosofinės sistemos logikoje, todėl istoriškos kultūros formos kartu yra ir absoliučios dvasios loginės evoliucijos pakopos.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Arūnas Poviliūnas,
Renesanso pasaulėžiūra ir Dž. Viko istorijos filosofija
,
Problemos: T 37 (1987): Problemos
-
Arūnas Poviliūnas,
Viena filosofinių istorijos apmąstymo principų sankirta
,
Problemos: T 41 (1989): Problemos
-
Arūnas Poviliūnas,
Intelektualai kai kuriose socialinės teorijose
,
Problemos: T 50 (1996): Problemos
-
Arūnas Poviliūnas,
R. Ingardeno ontologijos įvertinimas
,
Problemos: T 32 (1984): Problemos
-
Arūnas Poviliūnas,
J. G. Fichtės filosofijos tyrimas
,
Problemos: T 39 (1988): Problemos
-
Arūnas Poviliūnas,
Prancūzų personalizmo istorijos filosofijos tyrimas
,
Problemos: T 41 (1989): Problemos