Santrauka
Straipsnyje analizuojamas klasikinės žinojimo sociologijos ir marksistinės ideologijos teorijos santykis. Nagrinėjama K. Mannheimo koncepcija, siekianti pagrįsti šių teorijų atskyrimo būtinybę. Pasak šios koncepcijos, nors žinojimo sociologija glaudžiai siejasi su ideologijos teorija, bet ją domina ne tiek iškreiptos sąmonės reiškinys, kiek klausimas, iš kur kyla skirtingą padėtį socialinėje istorinėje sferoje užimančių subjektų sąmonės struktūros skirtumai. Aptariami K. Mannheimo gauti epistemologinio reliatyvizmo problemos sprendimo rezultatai. Jis priėjo išvadą, kad visos tiesos yra reliacionistinės, t. y. pažinimas yra galimas tik iš tam tikros perspektyvos. K. Mannheimas siekė sukurti antifundamentalistiniais ir hermeneutiniais metodais pagrįstą socialinių mokslų metodologiją, naujo tipo socialinę epistemologiją, kuri atsižvelgtų į kokybinį, egzistenciškai sąlygotą žinojimą. Supažindinama su Frankfurto socialinės mokyklos atstovų pateikta K. Mannheimo ideologijos koncepcijos kritika: jie kritikavo neaiškiai apibrėžtą socialinės būties sąvoką, tiesos sampratą – atsisakė skirti K. Mannheimo reliacionistinę poziciją nuo reliatyvizmo.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
