Laisvės problema (III)

Santrauka

Laisvės problemoje išskiriami trys momentai: laisvės santykis su būtinumu ir privalomumu; laisvės ryšys su elgesio materialia puse (turiniu) ir laisvės priklausomumas nuo asmenybės. Laisvė yra organiškai susijusi su asmenybės esme: laisvas yra tas aktas, kuris gimsta iš subjekto „aš“ centro, t. y. iš jo asmenybės. Laisvė pilnai pasireiškia tik kūrybiniame akte, tai patvirtina mokslo ir meno sritys. Nagrinėjamas laisvės reiškimasis dorovinėje sferoje. Laisvas teigiama prasme yra tik toks aktas, kuris įvykdo tam tikrą dorovinę vertybę. Teigiama, kad konkrečioji (realioji) laisvė yra ne statiška, bet dinamiška, tai ne būsena, bet aktas, uždavinys. Ji iš esmės ribota būtinumo ir gali reikštis tik būtinumo ribose. Aptariamos laisvės formos – politinė, religinė, mokslo laisvė ir pan. Nagrinėjamas valios akto ir fizinio pasaulio ryšys. Kiekvienas valios aktas, apsisprendimas, kartu yra ir veiksmas, kuris vienaip ar kitaip reiškiasi fiziniame pasaulyje, visų pirma kaip tam tikras fiziologinis procesas nervų sistemoje. Valios laisvės problema atsiremia į kūno ir psichikos santykio, o kartu ir į organinės gyvybės tikslingumo problemą.