Santrauka
Straipsnyje keliami ir svarstomi filosofijos paskirties, prasmės ir tikslo klausimai. Autorius aiškina, kaip jis, veikiamas fenomenologijos ir hermeneutinio judėjimo, susidarė nuomonę apie filosofiją, svarsto filosofijos santykį su mokslu ir religija, koks metodas geriausiai tinka filosofiniams tyrinėjimams. Filosofijos ieškojimų laukas slypi esinių būtyje. Filosofija turi kritiškai apmąstyti visybės prasmę, prasmės totalumą. Analizuojamos G. Hegelio filosofijos, filosofinės refleksijos, istoriškumo sampratos. Filosofinis matmuo yra neatskiriamas nuo visko, kas žmogaus gyvenime yra ne filosofija. Filosofija turi prasidėti nefilosofinėse patirtyse ir tada pamėginti jas transcenduoti visybės linkme. Filosofijos reikalingumo klausimas svarstomas teigiant, kad filosofija turi būti laikoma esmine žmogaus galia. Aptariamas filosofų specialistų diskusijos statusas. Teigiama, kad filosofinė diskusija yra priemonė besidarbuojantiems filosofijoje susikalbėti, todėl ji turi kažką bendro su kitomis komunikacijos formomis. Samprotaujama apie šiuolaikinį filosofinių pažiūrų pliuralizmą, jis laikomas skirtingų tikrovės patirčių rezultatu.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija