Santrauka
Straipsnyje analizuojami genetikos mokslo raidoje aptinkami tyrimo lygiai, besiskiriantys metodologiniu požiūriu. Tyrimo lygis – tai metodologinė kategorija, apimanti klausimų grupę, tyrimo metodų arsenalą, būtiną tiems klausimams atsakyti, patogius tyrimo objektus. Tyrimo lygio negalima tapatinti su istoriniu etapu. Kiekvieną tyrimo lygį charakterizuoja tyrimo objektas ir jo vertinimo kriterijus. Genetikoje tyrimo objektas yra genetinis aparatas: plačiąja prasme – organizmas, siaurąja – ląstelė, chromosoma, DBR molekulė. Genetikoje objekto vertinimo kriterijus yra požymis. Pirmajame tyrimo lygyje į organizmą žiūrima kaip į požymių visumą: požymiai nulemia organizmo vietą sistematikos hierarchijoje. Šiame tyrimo lygyje sukurta rūšies sąvoka, tiriamas rūšies pastovumas ir naujų rūšių atsiradimas, požymio-individo-populiacijos santykis. Antrojo tyrimo lygio pagrindas yra tai, kad organizmui pradžią duoda viena ląstelė, trečiojo tyrimo lygio bruožas – požymių paveldėjimo kartose sugretinimas su chromosomų persitvarkymais, ketvirtojo – genetiniai tyrimai atliekami su gryna žinomos cheminės sudėties bei struktūros genetine medžiaga, penktojo lygio – DBR arba RBR nukleotidų seka – funkcija.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Jonas Rubikas,
Veikiantis genomas - visuminis požymis: dabarties žvilgsnis į genetiką
,
Problemos: T 63 (2003): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Mokslo raida ir mokslininko likimas (genetikos pavyzdžiu)
,
Problemos: T 51 (1997): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Informacinis genomas, individo ir populiacijos genomai
,
Problemos: T 61 (2002): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Genomo politika: strategija ir taktika
,
Problemos: T 55 (1999): Problemos
-
Jonas Rubikas,
Poveikis ir atsakas biologiniuose vyksmuose
,
Problemos: T 58 (2000): Problemos